Olimpietis pasirinko kovotojo kelią
Vienas geriausių nepriklausomos Lietuvos šuolininkų į tolį Tomas Bardauskas pasinėrė į graplingo imtynes, be to, nepaleidžia ir teniso raketės.
Jaunystėje Tomas Bardauskas pasekė savo mamos, Europos čempionės ir pirmosios moters pasaulyje į tolį nušokusios už 7 metrų, Vilhelminos Bardauskienės pėdomis.
Jis sportuoti pradėjo nuo 14-os ir per savo sportinę karjerą keturis kartus tapo Lietuvos čempionu, atstovavo šaliai pasaulio ir Europos čempionatuose, Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse.
Geriausias T.Bardausko rezultatas (8 m 10 cm), pasiektas 2000-aisiais per Baltijos šalių lengvosios atletikos mačą Kaune. Dabar olimpietis į tolį jau nešokinėja, nedalyvauja ir lengvaatlečių veteranų varžybose. Jis susidomėjo nauja sporto šaka - graplingu. „Reikia judėti į priekį, negalima užmigti ant laurų, nes, laikui bėgant, neturėsi ką pasakyti jaunimui, nebūsi autoritetas. O mano darbas yra būtent susietas su jaunąja karta, dirbu Lietuvos sveikatos mokslų universitete dėstytoju ir treneriu“, - sako 43 metų T. Bardauskas.
Kai jis vadovavo maisto papildų įmonei „EAS Baltic“, vieni didžiausių Tomo klientų buvo kovinių sporto šakų atstovai. „Jie tapo mano draugais, o po to – ir treneriais. Po truputį pradėjau domėtis brazilų kovos menu džiudžitsu ir graplingu, ėmiau lankyti treniruotes: anksčiau vieną kartą per savaitę, o dabar dažniau. Treniruojuosi jau aštuntus metus. Džiudžitsu ar graplinge tikimybė gauti traumą gerokai mažesnė nei lengvojoje atletikoje, krepšinyje ir futbole“, - sako įžymusis praeityje šuolininkas į tolį.
Labai sėkmingi T. Bardauskui buvo šie metai. Jis tapo atvirųjų Baltijos šalių žaidynių vicečempionu (svorio kategorija iki 84 kg) ir pasaulio vicečempionu (iki 80 kg) veteranų grupėse.
Kuo graplingas sužavėjo buvusį lengvaatletį? „Pratybas pradėjau lankyti didelio smalsumo vedinas, pagautas kovos dvasios. Didelės įtakos turėjo ir draugai, pagaliau mano specializacija - judesys. Netgi vyksta amžina diskusija, kas svarbiau: raumuo ar judesys ir į tą klausimą niekas negali atsakyti, nes judesys yra visa ko pagrindas. Manau, kad netgi būnant silpnesniam ar nepakankamai pasirengusiam, galima nugalėti stipresnį varžovą, atlikus tam tikrą veiksmą“, - įsitikinęs Tomas.
Pasak T.Bardausko, graplingas – universali sporto šaka, susiformavusi iš sambo, dziudo, džiudžitsu, bušido ir kitų kovos stilių.
Buvęs šuolininkas į tolį treniruodamasis gauna tuos pačius krūvius kaip ir lengvojoje atletikoje. Jų trūkdavo žaidžiant tenisą.
„Tenisas – tai sportinis žaidimas. Mes juokaudami visą laiką sakydavome, kad yra sportas ir sportiniai žaidimai. Ši dvikovės sporto šaka man buvo nepažinta, galbūt, kažkada ir kažkiek svajota, apie tai galvota. Tos svajonės pagaliau išsipildė“, - sako Tomas.
2015-aisiais jis debiutavo Europos graplingo čempionate Garliavoje, tačiau prizininku netapo.
Dabar Tomas džiaugiasi savo gerais draugais ir treneriais-mokytojais kauniečiais: džiudžitsu atstovu Donatu Uktveriu ir laisvųjų imtynių specialistu bei kovotoju Eriku Petraičiu.
T. Bardauskas nesiskiria ir su teniso rakete, kurią jis šventai, kaip pats sako, rankose laiko 40 valandų per savaitę. Vasarą žaidžia „Ąžuolyno“ teniso aikštyne, o žiemą – Lietuvos sveikatos mokslų salėje, kurią nuomojasi.
Tomas tenisą moko žaisti studentus, gydytojus ir savo klientus. Treniruoja ir LSMU stalo tenisininkus, badmintonininkus, plaukikus.
Pasidalinti
