Jaunoji graplingo žvaigždė N.Burokas: „Mintyse jau kovoju pasaulio čempionate ir jį laimiu“
Po dviejų savaičių (spalio 14 – ąją) Švenčionyse moksleivių pirmenybėmis Lietuvos graplingo federacija pradės rudens sezoną. Čia dėl geriausio jaunojo šalies graplingo imtynininko titulo varžysis ir nuolat gimtajame mieste triumfuojantis švenčioniškis Natas Burokas.
„Ieškau įkvėpimo visose gyvenimo srityse ir labai dažnai surandu stebėdamas geriausius pasaulio kovotojus, mokausi iš jų ne tik kaip kovoti ant tatamio ar narve, bet ir kaip susidoroti su kasdienine gyvenimo kova. Noras būti geresniu kovotojų nei vakar, tikriausiai labiausiai mane motyvuoja kovoti tokiuose turnyruose“, - nebūdingai užtikrintai tokiam jaunam amžiui kalbėjo N.Burokas.
Pasirinkti kovos menus Natui nebuvo sudėtinga. Jo tėtis Dainius Burokas graplingo federacijoje yra atsakingas už teisėjavimą, Švenčionyse įkūrė „Liūto narvą“ ir, maža to, yra pagrindinis moksleivių čempionato organizatorius.
„Lietuvos moksleivių čempionatas – sena Švenčionių tradicija, kurią puosialėjame ir tęsiame. Vienintelis tikslas – kasmet kartelę iškelti vis aukščiau ir aukščiau“, - kiek anksčiau apie turnyrą yra kalbėjęs D.Burokas.
Jo sūnaus Nato kolekcijoje krūva medalių, tarp kurių ir Europos čempionato auksas. Šiemet jis nusiteikęs patriukšmauti ir pasaulio čempionate, vis tik dar prieš tai norėtų triumfuoti ir gimtajame mieste vyksiančiame turnyre.
„Motyvuoja žinojimas, kad susirinkę žmonės palaiko tave, o iš kitos pusės daugiau spaudimo, nes visi pažįstami tave stebi ir tikisi iš tavęs pergalės.
Bet tai priklauso nuo to, kaip kovotojas susitvarko su tuo spaudimu. Aš pats varžybų stengiuosi nesureikšminti, einu į kovą ramiai, pasitikėdamas savimi ir su dideliu noru laimėti“, - sakė N.Burokas.
Gali įvardinti kelis dalykus, kuo graplingo turnyrai Švenčionyse skiriasi nuo kitų turnyrų?
Mano manymu labiausiai skiriasi tuo, kad Švenčionys mažiausiai gyventojų turintis miestas, kuriame vyksta graplingo varžybos. Be to, mūsų klubas „Liūto narvas“ kartu su Lietuvos graplingo federacija yra šių varžybų organizatoriai. Kadangi, mano tėtis yra ne tik mano treneris, bet ir klubo vadovas, tai prie šių varžybų organizacijos tenka ir man nemažai prisidėti.
Įsivaizduoju, kad tokio dydžio mieste, kaip Švenčionys, kažkokį lygį pasiekusiam sportininkui, yra labai sunku rasti sparingo partnerių. Kaip sprendi šią problemą? Ir apskritai, ar tai yra problema?
Taip, sunku, nes vienodo lygio sparingo partnerių, galima sakyti, nėra. Stengiuosi įtraukti į kovinį sportą savo vyresnius draugus, kultivuojančius sunkiąją atletiką. Jie už mane fižiškai stipresni, tad tenka ieškoti gudrybių, kaip juos nugalėti. Aišku, artėjant varžyboms to neužtenka, važiuoju į kitus klubus, kur yra vienodo ir aukštesnio lygio kovotojai, su kuriais garantuotai patobulėju.
Ar moksleivių čempionatas gali prisidėti prie pasiruošimo pasaulio čempionatui? Reikia pripažinti, kad tai žiauriai skirtingas lygis..
Sutinku, lygis žiauriai skirtingas, bet tai nereiškia, kad neatsiras stipresnis ar vienodo lygio kovotojas. Tuo pačiu tokie turnyrai yra labai geras pasiruošimas prieš aukšto lygio varžybas.
Jau galvoji apie pasaulio čempionatą?
Taip, jau mintyse ten kovoju ir laimiu
Pasidalinti
