Baltijos graplingo čempionas: “Norint turėti sparingo partnerių – reikia juos užsiauginti”
Uostamiestyje šurmuliavusios Baltijos graplingo žaidynės atnešė gerų emocijų tiek organizatoriams, tiek dalyviams. Ypač tiems, kurie turnyrą baigė iškovodami pagrindinį trofėjų – žaidynių diržą.
Merginų grupėje čempione tapo Latvijos atstovė Oskana Černikova, jaunių grupėje – nuolatinis čempionas vilnietis Deividas Matusevičius, tarp jaunimo nepralenkiamas buvo šakietis Ernestas Varankevičius, tarp suaugusiųjų – Mindaugas Veržbickas iš Ukmergės, o tarp veteranų – Rokas Stambrauskas iš Birštono.
Jei pirmasis ketvertukas graplingo pasaulyje yra neblogai žinomas, tai R.Stambrausko pavardė iki šiol dažniau figūruodavo kitose kovinėse sporto šakose. Beje, per ilgametę karjerą jis dar niekada nebuvo laimėjęs diržo.
“Neabejotinai tokie laimėjimai širdį paglosto”, - šypsojosi Baltijos šalių graplingo čempionas veteranų grupėje.
Žvilgtelėjau į absoliučios įskaitos veteranų dalyvių amžių, tai visi jūsų varžovai už jus buvo jaunesni. Kuo kompensavote šį priešininkų privalumą? Ir ar tai privalumas?
Aš labai lėtai senstu, tik laikas greitai eina. Neįvardinčiau amžiaus nei privalumu, nei trukumu. Aišku, iki tam tikros ribos. Čia labiau priklauso nuo sportininko fiziologinių savybių. Dažna kova, jaunystė prieš patirtį, o baigiasi ji įvairiai.
Kažkaip jūsų pavardė neužkliuvo anksčiau. Esate naujokas graplinge? Kaip čia atsidūrėte?
Esu MMA kovotojas bei treneris, tad prioritetą skiriu MMA varžyboms. O esant galimybei sudalyvaujam ir graplinge. Organizatoriai pakvietė, negalėjau atsisakyti (šypsosi).
Iš tikro, sudalyvauti nusprendžiau dėl diržo ir apėmusios nostalgijos. Klaipėdoje gyvenau ketverius metus, be to su Ramūnu Petraičiu norėjau pasigrumti. Jam priklauso veteranų Europos čempiono diržas, o kadangi esame seni pažįstami, tą norą tik padidina.
Buvo nors viena kova turnyre, kuri buvo sunkesnė už kitas?
Nepasakyčiau. Kovos savo sunkumu buvo panašios.
Pafilosofuokim. Jei kovotumėt ne su veteranais, o su suaugusiais. Koks būtų jūsų lygis?
Ne pats blogiausias (šypsosi). Nebūtinai ant aukščiausio laiptelio, bet ant apdovanojimų pakylos, manau, dar užsiropščiau.
Jūs kultivuojate ne tik imtynines kovines šakas, tačiau ir smūgines. Kuo, jūsų akimis, jos labiausiai skiriasi? Tiek treniruočių procese, tiek ir varžybose.
Veiksmų technika ir taisyklėmis. Treniruočių procese tiek smūgius, tiek metimus ar kitus veiksmus reikia atidirbti. Specialusis fizinis paruošimas skirsiasi. Pavyzdžiui, smūginės šakos atstovui labiau reikalingesnė greičio ištvermė, imtynininkui jėgos ištvermė.
Atstovaujate Birštonui. Kaip kovinis sportas gyvuoja šiame mieste?
Atstovauju Birštonui ir Prienams. Birštone gyvenu, treniruoju ir pats sportuoju Prienuose. Jaunimas sportuoja iš viso rajono, ir ne tik jaunimas. Klaipėdoje kartu su manimi dalyvavo prienietis Aurelijus Zykus, kuris laimėjo savo svorio kategorijoje sidabro apdovanojimą. Aurelijui 36 metus, o jis sportuoja mažiau nei metus.
Ar provincijoje ruošiantis turnyrui nepritrūksta sparingo partnerių?
Partnerių trūkumas yra viena iš problemų. Geriausias būdas ją spręsti – užsiauginti jaunimo. O jo yra. Smagu, kad netrūksta ir tobulėjančio.
Ne už kalnų Europos graplingo čempionatas. Dalyvausite?
Taip, jai traumos aplenks.
---
Kitas Lietuvos graplingo federacijos renginys – birželio 17 dieną įvyksiantis Palangos atvirasis graplingo imtynių čempionatas. Po to visą savaitę pajūryje bus surengta sporto ir poilsio stovykla.
Pasidalinti
